Teisinio nihilizmo pavyzdys ir jo kūrėjai (arba kaip iš neteisės gimsta teisė).
Į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus tuo metu dar veikusius Ieškovė kreipėsi su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtą jos įstatyminės atstovės Atsakovės sudarytą Hipotekos sutartį kuria buvo įkeistas Ieškovei ir jos dar dviem nepilnametėms seserims priklausantis turtas gautas kaip išlaikymas. Bylą Nr. e2-100-1065/2023 pirmos instancijos teisme išnagrinėjo teisėja Kristina Jurevičienė ir 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Apeliacinį skundą išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės 2024 02 28 dienos 22 puslapių Nutartimi byloje Nr. e2A-67- 357/2024 konstatavo, kad pirmos instancijos teismas teisingai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, o taip pat teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Ieškovės Kasacinį skundą byloje Nr. DOK 2090 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 2024 06 06 dienos nutartyje, kuria atsisakyta priimti nagrinėti Ieškovės kasacinį skundą pasisakyta: „ Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, ... jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. ... būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. ... , sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Ieškovės atstovai pateikė penkis Prašymus Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkei Danguolei Bublienei dėl teisingumo nevykdymo į kuriuos iš viso nebuvo atsakyta.
_____________________________________________________________________________________________________________________________________
Stasys Kaulinis, siekdamas apginti savo ir nepilnamečių vaikų turtinius interesus, įsivėlė į teisinių procesų grandinę, kuri atskleidė ne tik teisinius trūkumus, bet ir teisės taikymo problematiką Lietuvos teismų sistemoje. Byla dėl neteisėtai sudarytos hipotekos sutarties tapo reikšmingu teisingumo įgyvendinimo iššūkiu, kuris atkreipė dėmesį į materialinės ir procesinės teisės taikymo spragas.
Ginčo esmė ir teismų sprendimai
Ginčas kilo dėl 2017 m. kovo 30 d. sudarytos hipotekos sutarties, kuria E. K., įkeitė nekilnojamąjį turtą savo kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti. Šio turto dalis priklausė nepilnamečiams vaikams – A, A ir D. K. Kaip teigia S. Kaulinis, E. K, neturėjo teisės sudaryti šio sandorio, nes buvo įrodyta, kad ji nebuvo teisėta viso įkeisto turto savininkė. Turtas buvo gautas kaip išlaikymo priemonė vaikams ir turėjo būti apsaugotas nuo kreditorių reikalavimų.
Pirmosios instancijos sprendimas. Civilinėje byloje Nr. e2-100-1065/2023 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023 m. spalio 2 d. atmetė A. K., ieškinį dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas konstatavo, kad hipotekos sandoriui sudaryti buvo gautas teismo leidimas, todėl jis laikomas teisėtu.
Apeliacinis procesas. A. K., ir S. Kaulinis pateikė apeliacinius skundus Šiaulių apygardos teismui (bylos Nr. e2A-67-357/2024). 2024 m. vasario 28 d. teisėjų kolegija, sudaryta iš Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės, nusprendė, kad pirmosios instancijos sprendimas buvo pagrįstas. Teismas teigė, kad leidimas įkeisti turtą buvo išduotas teisėtai, o sutartis sudaryta nepažeidžiant teisės normų.
Kasacinis skundas. S. Kaulinis pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (bylos Nr. DOK-2090), prašydamas peržiūrėti šį sprendimą kasacine tvarka. Tačiau 2024 m. birželio 6 d. teismo atrankos kolegija atsisakė priimti skundą nagrinėti, motyvuodama, kad pateikti argumentai neatitinka kasacinės peržiūros pagrindų pagal LR Civilinio proceso kodekso 346 straipsnį.
S. Kaulinio kritika teismų darbui
S. Kaulinis ne kartą pabrėžė teisėjų darbo trūkumus ir sprendimų motyvacijos stoką. Jo teigimu, teismai ignoravo esmines bylos aplinkybes, kurios galėjo lemti kitokį sprendimą.
Vaikų interesų apsaugos stoka. Ginčas tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai tinkamai neįvertino, kad hipotekos sandoris pažeidė vaikų teises. S. Kaulinis teigė, kad vaikai buvo palikti be tinkamos gynybos, nors Civilinio proceso kodeksas įpareigoja teismus būti aktyviems nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.
Precedento ignoravimas. 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismas pripažino, kad visas turtas, įkeistas pagal hipotekos sutartį, teisėtai priklausė vaikams ir buvo gautas kaip išlaikymo priemonė. Tai reiškia, kad E. K., neturėjo teisės juo disponuoti. Vis dėlto vėlesni teismai šį prejudicinį faktą ignoravo arba laikė nereikšmingu.
Procesinės teisės pažeidimai. Kaulinio teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepateikė pakankamų motyvų, kodėl atsisakė priimti kasacinį skundą. Be to, buvo suabejota, ar kasacinio skundo atmetimas dėl netinkamos pateikimo formos (elektroniniu paštu) atitinka galiojančias teisės normas.
Sisteminis teisingumo vykdymo klausimas
Bylos eiga privertė S. Kaulinį kelti klausimą dėl teisės taikymo nuoseklumo ir teisingumo vykdymo Lietuvoje. Jis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkę Danguolę Bublienę, prašydamas peržiūrėti sprendimus ir inicijuoti teisėjų veiksmų patikrinimą. Jis taip pat pateikė prašymus atlikti drausminį tyrimą dėl teisėjų, nagrinėjusių jo bylą, darbo kokybės. Tačiau atsakymų Kaulinis nesulaukė.
Kaip teigia Kaulinis, teismų sprendimai rodo sisteminę problemą, kai teisėjų sprendimai grindžiami „formaliu teisėtumu“, tačiau neatsižvelgiama į faktines bylos aplinkybes ar moralinius principus. Jis įvardijo šią situaciją kaip teisinio nihilizmo pavyzdį, kai teismai netinkamai vykdo savo konstitucinę pareigą – užtikrinti teisingumą.
Pamokos ateičiai
Stasio Kaulinio byla atkreipė dėmesį į kelis esminius dalykus:
Vaikų interesų prioriteto užtikrinimas. Nepilnamečių vaikų turtas turi būti apsaugotas ypatingomis priemonėmis, kad būtų išvengta jo praradimo dėl trečiųjų šalių veiksmų.
Teismų atsakomybė. Teismai privalo tinkamai motyvuoti savo sprendimus, nes neaiškūs ir prieštaringi argumentai kelia abejonių dėl sprendimų teisėtumo.
Procedūrų peržiūra. Kasacinio teismo sprendimas atsisakyti priimti skundą dėl formalių reikalavimų neatitikimo rodo, kad būtina peržiūrėti procesines taisykles, užtikrinant jų lankstumą.
Stasys Kaulinis savo pavyzdžiu parodė, kad teisingumo paieška gali tapti ilga ir varginanti kova, tačiau tokie atvejai yra svarbūs norint tobulinti teisinę sistemą ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis Lietuvoje galėtų tikėtis teisingo ir objektyvaus sprendimo.
Faktinės ir esminės bylos aplinkybės:
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė 2020 m. gruodžio 22 d. Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020 ieškinį Atsakovei dėl nepilnamečių vaikų turtinių teisių pripažinimo tenkino visiškai ir pripažino, kad nors ir buvo 2010 metais įsiregistravusi savo nuosavybėn ieškovių nekilnojamąjį turtą, perduotą 2010 m. balandžio 19 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 0163/10/00051 niekada , nebuvo šio turto savininke.
2. Nebūdama šio turto savininke, 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo ¾ dalį nekilnojamųjų daiktų ieškovėms, o toks dovanojimo sandoris pagal CK 6.470 straipsnio 3 dalį negalioja, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine taip pat tenkintinas ir 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 5308, pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis, CK 6.470 straipsnio 3 dalis).
Taigi, nuo to laiko kai Atsakovė savo nuosavybėn įsiregistravo jai nepriklausantį turtą ji su tuo turtu iki tol kol buvo 2020 m. gruodžio 22 d. Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5906-284/2020 buvo pripažinta, kad ji to turto savininke niekada nebuvo sudarė du sandorius: sudarė 2010 m. gruodžio 9 d. Dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 5308 ir 2017 03 30 dieną sudarė sutartinės hipotekos sandorį su Kooperatine bendrove Grinkiškio kredito unija savo kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti.
Dovanojimo sutartys buvo pripažintos niekinėmis kadangi tik teisėtam savininkui priklauso disponavimo turtu teisė, sprendimų priėmimas dėl turto likimo (CK 4.37, 4.48, 4.93 straipsniai).
Sekant aukštos kvalifikacijos paminėtų teisėjų logika ir argumentais Atsakovė ir nebūdama turto savininke galėjo teisėtai jį įkeisti. Ieškinys atmestas - teisingumas įvykdytas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
...