Šaudykloje yra du taikiniai: dešinėje ir kairėje. Vaikui šovus į kairį taikinį, iš automato iškris metalinis rublis. Vaikas galės jį pasiimti ir išleisti savo reikmėms. Jei šaus į dešinįjį, tuomet rublis įkris į dėžutę, skirtą bendriems klasės reikalams. Po skambučio užsidega lemputės už abiejų taikinių, tariamai parodydamos, kiek vaikų šovė į kairį taikinį, o kiek – į dešinįjį. Už kairiojo užsidega 16 lempučių, už dešiniojo – dvi. Bandymo sumanytojai kontroliuoja, kur ir kiek lempučių uždegti.
Taigi kiekvienas mokinys atsiduria konfliktinėje situacijoje: jis mato, kad dauguma jo klasės draugų tariamai „šaudė“ į kairįjį taikinį, savo naudai (o vaikas manė, kad jo klasė draugiškesnė). Ar 16 degančių kairės pusės lempučių susilpnins kolektyvinį solidarumą?? Vis tik 80% vaikų šovė į dešinįjį taikinį. Klasė išlaikė išbandymą - pasirodė esanti kolektyviška: vaikai klasės interesus iškėlė aukščiau asmeninių.
[Gyvenimo tvarka buvo tokia, kuri auklėja žmogaus dorovinį, pažiūrų ir idealų tvirtumą, auklėja kolektyvistą.]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
...